Paskutiniai (nors dar ne paskutiniai) Ispudziai


Nežinau net kaip apibudinti savo paskutinius įspūdžius apie stažuote ir gyvenimą Lietuvoj. Manau kad galėčiau pradėti sakydama kad mano laikas toks prasmingas ir įdomus buvo dėka labai malonių ir dosnių žmonių. Nuo darbovietes Teisingumo Ministerijoj iki nauju pažinčių mieste ir kaime, man ne tik gamta ir vietove palieka įspūdi, bet ir tie žmones kurie mane ten priėmė. Iš savo stažuotes atsiimu visiškai nauja būdą žiūrėti i užsienio juridinę veiką, registravimą, ir valstybes įtaką kuriant ir atnaujinant įstatymus ir nuostatus. Man buvo proga dirbti ir bendrauti su žmonėmis teises srity, ir tai padeda man pačiai spręsti ar aš tokius darbus ar mokslus norėčiau siekti. Šią stažuote suteikia man proga naudotis savo lietuviu kalba ir politiniu mokslu žinias, ir tuo pačiu aš gerai jaučiuos kad profesinėje aplinkoje sugebėjau susikalbėti ir savo nuomone pasidalinti.

Visit to Seimas


During a routine meeting with my director Klaidas Navickas, I mentioned my interest in visiting the Lithuanian Seimas or Senate. To my surprise, the very next day he contacted an old colleague who hospitably agreed to give me a tour of the building and also further explain the structure of this political body. That same day I made my way over to the Seimas (conveniently located on the same street as the Ministry of Justice) and after a security check and showing proper identification, I was given a badge and let into the building. Once inside I was greeted by Irma Leonaviciute, a woman who formerly worked at the Ministry of Justice in the Department of Registry under my director. For the last year Irma has been working for the Seimo Teises ir Teisėtvarkos Komitetas – a committee involved in analyzing and drawing conclusions of bills and amendments before they are formally discussed during a Seimas session. She would be the one to lead me around the building and describe the order and schedule of what goes on in this political unit.

We started the “tour” in her office where Irma gave me a variety of information about Seimas, including a monthly magazine for Seimas members and a DVD usually only given to international representatives from different countries. She showed me the offices that she works with all along making connections and examples of similar American political positions or groups. She led me through long corridors with all of the offices of Seimas members, and showed me committee meeting rooms where the members meet to discuss their committee’s platforms and ideas. Along the hallway walls hung headshots of former members of the Seimas. Periodically we would stop and talk about a familiar face or name. From the faces of political leaders she created a web of connections of people and their political involvement. She cited the transfer of political ideologies from different political party groups, and highlighted the political paths people took to gain their positions. Having led me through the Seimas hallways we then made our way to different buildings and areas. We took a moment to stop at the old Seimas meeting room – a room which I remember seeing on television during the time of Lithuanian Independence in 1990. Irma mentioned that the current Lithuanian President: Dalia Grybauskaite, was also inaugurated in this hall a just few weeks ago.

We continued our tour and stopped again when passing an interesting above ground bridge that connects two of three Seimas buildings. Irma said that the project to connect the two buildings became very controversial when construction went over budget. Personally she said that the bridge is very convenient to have especially during the winter months. Having crossed the bridge, we ended up in the newer part of the Seimas complex. The offices where we had just come from were considerably more grey and drab than the brighter friendlier area we entered. Irma took me to an open area overlooking a front courtyard with tall stately iron gates. Looking out the window onto the courtyard Irma described that when “important international people” come, they open the large iron gates and role out the red carpet for the diplomatic welcome. The foreign dignitaries are then led into the bright open room that we were standing in, and some type of formal greeting is given. This welcome room was nicknamed the baseinas or swimming pool for its open floor plan with a lower central portion prime for a meeting or concert. It really did vaguely resemble a shallow swimming pool! The back wall was covered in bright yellow and orange stained glass, and the walls of the “swimming pool” were covered in the latest art exhibit. Irma mentioned that this area always has artwork on display, unfortunately she rarely has time to see them all!

We continued our tour through hallways and staircases, and ultimately ended up in the actual Seimas meeting area. Similar to what one would expect, the doors to the Seimas auditorium were closed and flat screen televisions resembled windows on the wall letting onlookers peak into what was going on inside. We opened the door and entered the second floor of the auditorium. A glass banister and half-wall was all the separated us from the actual meeting taking place on the first floor below. A wooden nutty monotone interior highlighted the large horizontally hanging Lithuanian flag at the crown of the assembly hall. There were distinct speaking voices with a constant hum of others talking and reacting

Where we were standing on the second floor our eyes were met with a few rows of theatre style seats, and a group of mothers with their children intensely listening to the discussions down below. We made our way around the curve of the second floor past five or six cameras and a group of casually dressed journalists to find a private section of seats to sit down in. We began to listen to the proceedings, and Irma began commenting on the members that were speaking and the party platforms they were representing. I found it to be a great treat to watch such proceedings with someone who knows the “inside scoop” and rumors associated with the members. She also explained to me that the amendment they were discussing was a very important controversial topic. She said that usually Seimas meetings are fairly dry and rhythmic, however today’s topic had an audience, and the attention of the media. What was this controversial topic that journalists and even mothers with their children gathered for?

In Lithuania, as in other European countries, mothers are given up to 2 years of maternity leave with 100% of their salary compensated their first year and 85% of their salary compensated their second year at home with their child. The government provides this compensation from social security funds and uses these funds not only to help families maintain their standard of living and provide for their family, but also to stimulate population growth. Now during the economic crisis that has hit the world, Lithuanians have been hit arguably harder than others. The bold economic growth Lithuania experienced in previous years provided more to loose during this current recession. Therefore, when government funds quickly began to dwindle with not enough money to handle all of the public funding it had promised, concessions needed to be made- thus the amendment to Motinystes Išmoka - Maternity Pay. While the amendment to the maternity pay would only lesson the percentage of money given to new mothers, the amendment would undermine what was promised, which is why when we entered the auditorium we saw mothers and children in silently protesting against the amendment.

I stayed with Irma well after work hours watching the debate take place. The Seimas members voted and re-voted different variations of the amendment, and on a large projected panel one could see the way every individual voted (or chose not to vote). Conservatives and Liberals debated the notions of value and family versus reality and debt. At the end of the debate, it was finally decided that the Maternity pay would be decreased by 10% stipulating that the floor of funding a person could receive would be no less than minimum wage.

I left the Seimas that evening full of new insights and thoughts. I really appreciated the time and effort Irma Leonaviciute took to so patiently explain inside information I would have otherwise never received. This trip to the Seimas also encouraged me to think about social issues in the United States. In Lithuania a 10% decrease in maternity pay was so widely debated, when Maternity Pay and other social guarantees for all American women does not even exist.

Nekilnojamo Turto Kadastras ir Registras

Nekilnojamo turto kadastro, Nekilnojamo turto registro ir turto vertinimo padaliniai – seniausia ir labiausiai išplėtota Registrų centro dalis.

Registrų centro nekilnojamojo turto kadastro ir registro padalinių svarbiausias uždavinys – administruoti kadastro ir registro sistemą, tvarkyti integruotą kompiuterinį duomenų banką, užtikrinti savininkams teisių į nekilnojamąjį turtą valstybės garantijas.

Pagrindiniai Nekilnojamojo turto registro plėtros veiksniai – nekilnojamojo turto restitucija, valstybinio turto privatizavimas, naujos statybos bei esamų statinių rekonstrukcija. Integruoti, išsamūs ir teisinį statusą turintys nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenys yra gyvybiškai svarbūs šiems procesams.

Pažymėtina, kad parengimo registruoti darbus (kadastrinius matavimus, individualų vertinimą) Registrų centro specialistai atlieka lygiavertėmis sąlygomis konkuruodami su privačiais matininkais ir vertintojais.

Ne kartą buvo teigiamai vertinami ir kiti nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų bazės technologiniai ir programiniai sprendimai. Daugiatikslė nekilnojamojo turto registro duomenų informacinė sistema pripažinta viena pažangiausių Rytų ir Centrinėje Europoje. Lietuviškoji informacinė sistema dar prieš įstojimą į ES buvo įtraukta į pažangiausių Europos šalių bendrą projektą EULIS (Europos Sąjungos nekilnojamojo turto informacinė sistema).

2003 metais Registrų centro nekilnojamojo turto vertintojai, pasinaudoję registro duomenų baze ir išsamiai išanalizavę sandorių rinką, atliko pirmąjį masinį žemės vertinimą bei sudarė vidutinių žemės rinkos verčių žemėlapius. Už šį darbą jie pelnė Tarptautinės turto vertintojų mokesčiams organizacijos apdovanojimą. Už sukurtą masinę nekilnojamojo turto vertinimo sistemą 2007 metais prestižiniu apdovanojimu „Excellence in Valuation“ Registrų centrą apdovanojo tarptautinis Pajamų reitingavimo ir vertinimo institutas (Institute of Revenues, Rating & Valuation).

Svarbiausios Registrų centro funkcijos tvarkant nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą:

registruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos ir juridinius faktus;

atlikti nekilnojamojo turto kadastrinius matavimus;

atlikti kadastrinių matavimų bylų patikrą ir įvesti duomenis į kadastro duomenų bazę;

organizuoti ir atlikti nekilnojamojo turto rinkos tyrimus;

atlikti individualų ir masinį nekilnojamojo turto vertinimą;

sudaryti ir publikuoti Nekilnojamojo turto kadastro ir verčių žemėlapius;

rengti ir publikuoti Nekilnojamojo turto registro ir nekilnojamojo turto vertinimo statistinius duomenis;

teikti valstybės institucijoms, fiziniams ir juridiniams asmenims Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro duomenis, geoduomenis, žemėlapius ir rinkos tyrimo duomenis.

Juridinių Asmenų Registras JAR

Juridinių asmenų registras, pradėjęs savo veiklą 2004 m. sausio 1 d., buvo kuriamas, sujungus juridinių asmenų registravimą Kultūros ministerijoje, Sveikatos apsaugos ministerijoje, Švietimo ir mokslo ministerijoje, Teisingumo ministerijoje, Ūkio ministerijoje, Lietuvos Banke, Statistikos departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dešimties apskričių viršininkų administracijose, šešiasdešimtyje savivaldybių institucijų.

Standartizuojant registravimo procedūras, buvo nustatytos trys juridinių asmenų steigimo dokumentų atitikties galiojančiai teisei vertinimo institucijos: juridinio asmens ar jo padalinio dokumentų tikrumą, steigimo dokumento atitikimą įstatymų reikalavimams ir faktą, kad juridinį asmenį įregistruoti galima, tvirtina notaras; politinių partijų ir religinių bendruomenių dokumentus tikrina Teisingumo ministerija; profesinių sąjungų, biudžetinių įstaigų ir kitų teisės aktais įsteigtų viešųjų juridinių asmenų dokumentai pateikiami tiesiogiai valstybės įmonei Registrų centrui.

Juridinių asmenų registre taip pat kaupiami duomenys apie fizinius asmenis, galinčius sudaryti sandorius juridinio asmens vardu, kartu su tų asmenų parašų pavyzdžiais, įmonių pateikti metinės finansinės atskaitomybės dokumentai ir t. t.

Juridinių asmenų registro duomenys, registre kaupiami dokumentai ir kita registrui pateikta informacija yra vieša. Visiems asmenims suteikta galimybė susipažinti su Juridinių asmenų registro duomenimis ir dokumentais, tarp jų ir su finansinės atskaitomybės, turto vertinimo ataskaitomis, duomenimis apie įmonės teisinį statusą (reorganizavimą, bankrotą, likvidavimą). Tai padeda užtikrinti Lietuvos verslo skaidrumą, patikimumą ir patrauklumą.

Svarbiausios Registrų centro funkcijos tvarkant Juridinių asmenų registrą:

registruoti, įtraukti ar įrašyti į registrą juridinius asmenis, filialus bei atstovybes, jų duomenis, dokumentus ar informaciją;

laikinai įtraukti į registrą juridinio asmens pavadinimą;

suteikti ir įregistruoti juridiniam asmeniui paramos gavėjo statusą;

inicijuoti juridinio asmens likvidavimą;

teikti ir skelbti registro informaciją, teikti registre saugomų dokumentų kopijas valstybės institucijoms, fiziniams ir juridiniams asmenims.

Amerikos Studentai Sutinka Nuostabia Šeima


Prieš kelias savaites, studentai apsilankė Lietuvos Respublikos Užsienio Reikalu Ministerija. Per ši apsilankymą su ministru Vygaudu Usacku, kilo kalba apie nuostabia šeima kuri gyvena Šiaulių Rajone. Šios šeimos unikalumas tai kad tėvas ir motina išsivaikinę vienuolika vaiku. Ministras kvietė mus taip pat pasidžiaugti ir sutikti šia šeima.

Pagaliau pereita savaite dalis stažuotoju išvažiavo iš Vilniaus dėl šio nutarto susipažinimo. Išsivaizdavom bevažiuojant kad atrasim kuklu nameli, ir Lietuvos žalias lygumas pilni vaiku. Tačiau po valandos kelio nuo Vilniaus, mūsų autobusiukas įvažiavo ne prie mažos trobeles, o i didele liuksusine sodyba. Važiuodami keliuku pastebėjom profesine teniso aikštele, futbolo vartelius, ežero pakrantėj leptelį, ir daugiau nei viena krepšinio aikšte. Sustoje prie pagrindinio namo, susipažinom su ta didele šeima kur irgi ką tik buvo atvažiavę. Stažuotes studentai ir vaikai (paaugliai) pradėjo rasti bendra kalba, ir prieš visiems išsiskirstant prie numatytu aikščių, atvažiavo juodas BMW automobilis. Iš automobilio išlipo garsusis Lietuvos numylėtas krepšininkas Šarūnas Marčiulionis. Tuomet visi suprato kad mes atvykome i jo asmeniška sodyba, ir vėliau studentai sužinojo kad jis savo patalpas užleido šeimai visam savaitgaliui.

Berniukai nuėjo lošti krepšini, mergaites pievelėj pradėjo metinėti tinklinio kamuolį. Po sporto visi brido i ežero šilta ir gaivinanti vandeni, ir vakare visi kartu susėdo ir valgę šeimos paruosta maistą. Iš kaimo šeima atsivežę agurkus, pomidorus, šviežiai pagamintus sūrius ir sviestus. Jie puošia stalą su vištiena ir kepsniais bei miško uogom ir pyragais. Šeimos vaišingumas man asmeniškai buvo labai akivaizdu ir gražu.

Pavalgę skaniai, visi toliau bendravo. Šarūnas Marčiulionis, Vygaudas Usackas ir kiti prisijungė prie žaidimų, ir vėliau kai kurie naudojosi pirtį. Vakarui sutemus, pradėjo visi dainuoti. Vienas užtrauke daina, ir visi prisijungė. Šarūnas pasiėmęs gitara, pradėjo groti ir studentus nustebino su savo muzikiniu talentu.

Buvo labai įdomu sutikti šią šeimą ir taip pat matyti Šarūno Marčiulionio sodyba. Nors mes išsivaizdavom kad ta diena mes sutiksime šeimą kaime, niekas nesiskundė kad praleidom diena su šeima Marčiulionio sodyboj. Pavalgėm skanu sveika šeimos auginta namini maistą, ir praleidom diena smagiai su naujais draugais.

Ekskursija į Registro Centrą


Vakar mane palydėjo kolegai i Juridiniu Asmenų Registro Centrą. Šios įstaigos pirmam aukšte tai Vilniaus Miesto Registro Filialas ir antram ir trečiam aukšte Registro Centro Juridinio Asmens Baze. Atvažiavome penkiese i centrą ir mus sutiko ir aprodė dvi administratores. Iš pradžių matėme kaip žmones registruoja savo juridine veikla. Man primine kaip Amerikoje yra registruojama masina (tik Lietuvoj daug sklandžiau ir greičiau viskas darėsi). Matėme kaip vienas vyras atvažiavo pakeisti kažkokios įstaigos vadovo vardą. Greitai prie langelio sekretore sutvarkė jo duomenis, ir vyras nuėjo i kasa sumokėti už paslaugas. Toliau mus nuvedę į antra ir trečią aukštą. Čia išmokom kaip vyksta visas priėmimas visu dokumentu iš visu filialu Lietuvoj. Kai kurie darbininkai informacija įrašo i kompiuteri, kiti su finansine ataskaita dirba, vyksta archyvavimas, ir daug tyrinėjimo. Man pakliuvo i aki kad keletą dalyku labai apsunkino sistema. Nors retas įvykis, mums Direktore parode naujai gauta Juridinio Asmens įsteigimo prašymą. Šiame prašyme Notaras sudėjo ir patvirtino visus dokumentus. Arčiau pasižiūrėję, mes matėme kad prašymo lapuose tas pats žmogus pažymėtas kaip prezidentas, tai ir dalyvis, ir vice-prezidentas ir tt. Pirmas dokumentas skelbia kad juridinis asmuo buvo asociacija, ir ant kitu dokumentu skelbia kad tai buvo vėl visai kitokia grupe. Vienu žodžiu visa informacija buvo neaiški ir visos įtrauktos partijos (notaras, registras, tas pats „prezidentas“) tiktai laika sugaišino.

Man taip pat krito i aki pati galutini registravimo darbą. Mes matėme kaip viena moteris sujungia visus duomenis ir įveda i kompiuteri su bar kodais, unikalias skaičiais, ir kita klasifikavimo informacija. Kai šia sujungta informacija suvesta i elektronini portalą, ja galima lengviau ir efektyviau naudotis. Matėme kad jos kabinete visi stalai buvo apkrauti su popieriais kuriuos jai dar reikėjo įvesti į šį portalą. Taip pat sužinojome kad net 5 kiti žmones dirba ta pati darbą, ir taip pat apkrauti. Kas stabdo darbą? Iš esmes ne tik vienas dalykas trukdo eiga. Žmones kurie išpildę dokumentus pateikti i registravimo centrą (tai buhalteriai ar notarai) jiems lengviau surinkti visa informacija ir įrašyti su ranka nei naudotis elektronine sistema (kur taip ar taip informacija turės buti įvesta). Jei iš pradžių juridinis asmuo nori pradėti veikla ir informacija iš pradžių pateiktu elektroniniu būdu, tai kada atsiras Vilniaus registro centre pas ta apkrauta moterį, jei nereikės valanda sėdėti mėginti suprasti ką su ranka žmogus buvo parašęs, tikrinti ar visa informacija atitinka, ir aplamai gaišinti laika vesdama informacija į sistema kur pati organizacija butu turėjus sugebėti pati daryti. Paklausius kiek žmonių dirba ta pati darbą Direktore atsake kad net kai kuria informacija i specialia elektronine programa kur informacija butu lengviau galima naudoti. Mane taip pat stebino tai kad jau Lietuva yra padarius įstatymą kur žmones norėdami juridinio asmens statusą turi būtinai šią informacija pateikti naudojanti ta elektronine forma, deja vis vien žmones su ranka rašo ir teikia informacija.

Aplamai Juridinio Asmens Registru Centras man paliko gera įspūdi. Pats pastatas naujai pastatytas ir gražiai europietiškai įrengtas. Buvome priimti susirinkimo kambarį, ir maloniai pavaisinti kava ir lietuviškais šokoladais. Matosi kad Lietuvos registravimo sistema bręsta ir vadovai taikosi prie sistemos ir gerina veikla tuo pačiu metu. Kaip žvelgiant man iš Amerikietiškos puses, įdomu išmokti kaip registravimo sistema vystosi, ir kokie netikėtini dalykai kliūna eiga. Mane skatina galvoti apie kaip Amerika registruoja juridinius asmenis ir nekilnojama turtą, ir duoda proga tobulinti mano supratima.

Soviet Voting System


I had an interesting conversation regarding the current system of voting in an independent Lithuania vs the "Old Soviet" way of voting many years ago. I was told that the Soviet Voting System in some cases spoke more to the needs of the individual. While voting for candidates, citizens would write directly on their ballots exactly what they wanted from the new candidate. People would in sentences write "I need a bus line from my university to my street", or "We need another preschool in our area." The votes for candidates would be tallied, and at the same time, the needs that the people wrote on their ballots would be read and sorted. The "wish list" items would be sorted into 3 piles. A pile of impossible needs that realistically could never be fulfilled, a pile of requests acheivable over time (at least in the term of the candidate), and a pile of requests that could be automatically met. Multiple requests for the same thing would obviously signal that that particular community does need the requested service or establishment.