Ekskursija į Nekilnojamo Turto Registrą


Prieš kurį laika teko man proga pamatyti iš arčiau Nekilnojamo Turto Registro Centrą. Sis Registro Centras susijęs su Juridinio Asmens Registro Centru --- dalis to paties registro tik paprasčiausiai kituose patalpose. Sakyta kad Nekilnojamo Turto Registro Centras „sename pastate“ ir Juridiniu Asmenų Registro Centras naujai pastatytam dangoraižy. Iš visu Ekskursiniu Vizitu štai buvo mano pirmas. Per si vizitą aš su kėliom kitom specialistėm iš savo kabineto nuėjom Kudirkos gatvėn į šį Registro pastatą. Nuėję i vieta sutiko mus Registrų centro direktoriaus pavaduotojas Romualdas Kasperavičius. Jis aparode atnaujintas patalpas, rodydamas kabinetus ir susirinkimo kambarius. Mus toliau nuvedę i Bendra Susirinkimo kambarį kur mūsų lauke „Power Point“ pristatymas. Visi prisėdo prie stalo ir p. Kasperavičius pradėjo savo paruosta pristatymą. Nors buvau susipažinus su šią registro veikla (http://stazuote.blogspot.com/2009/07/nekilnojamo-turto-kadastras-ir.html) man buvo įdomų sužinoti kad Lietuvos Nekilnojamo Registro ir Kadastro Centras labai pažengęs ir net naudojamas kaip po vienas iš Europos pavyzdingiausiu sistemų. Pagal si registrą ne tik žmogaus vardas ir turtas yra registruojamas bet taip pat kadastrai (žemėlapiai), nuotraukos, sklypo ir pastato planai, bei specifine informacija kas liečiant pastato komunalinius mokesčius (utilities), senumą, ir vertinimą. Skirtingai kaip Amerikoj, šią informacija nėra vieša (public records) ir yra laikoma slaptai. Pats savininkas turi leidimą savo nuosava informacija matyti, bet negali savo kaimynu duomenis sužinoti.

Nors eilini žmones negali registru centru viešai naudotis, yra „Pirmoji duomenų gavėju klase“ kurioje susidaro visos įstaigos kurios gali viešai naudotis šia baze. Šioje klasėj randasi notarai, draudimo kompanijos, kredito įstaigos, advokatai, saugumo institucijos, bankai skolų išieškojimo įmonės, antstoliai, ir kiti asmenys kurie turi įstatymų nustatyta teise gauti duomenis apie asmenų turto turima. Yra taip pat antros ir trečios klases duomenų gavėjų kurie gali registro centru duomenis ribotai peržiūrėti ir naudoti.

Romualdas Kasperavičius toliau parode kaip šią duomenų baze veikia duodant pavyzdžius namo kurio duomenys jau suruošti bazėj. Matėm namo matus, nuotraukas, sklypo žemėlapius, ir informacinis puslapius apie pastato detales. Visi registruoti duomenys vienoj vietoj, ir labai aišku ir lengva naudotis.

Kilo man klausimu kad nors Lietuvos nekilnojamo turto registras labai organizuotas ir gana sklandžiai veikiantis kodėl 40 procentu gyvenamuoju vietų Lietuvoj neturi pilna adresą? Esu mačiusi priemiesčiuose ir kaimuose kad nebūna gatvių pavadinimų ar namo numerio. Kaip tada gali būti kad registro sistema tokia stipriai išsivysčius nors dar pagrindine registravimo informacija (būtent gatves pavadinimas) neegzistuoja? Atsakymas yra tai kad Nekilnojamo Turto Registras tiesioginiai registruoja žemes sklypą, ir namą, bet nebūtina turėti adresą. Nors adresą turėti svarbu ir Registru Centras ir Teisingumo Ministerijos Registro Departamentas skatina kad savivaldybes įvardintu ir oficialiai išskirstytu namu numerius ir gatves pavadinimus, tiesiog nėra nei Ministerijos nei Registro Centro valioj šią informacija sukurti arba priversti savivaldybes šią informacija sukurti.

Padiskutavus šią tema su bendradarbėm, taip pat kyla mintis adreso reikšmė ir svarbumas Lietuvoje. Žvelgiant iš savo Amerikietiškos pasaulėžiūros, aš neišsivaizduoju kaip šalis galėtu normaliai vykdyti registrą be žemes adresu. Giliau pagalvojus ir išgirdus kitu nuomones, adresas gal ir nėra toks būtinas dalykas Lietuvoj koks jis yra Amerikoj. Lietuvos dydis toks pat kaip „West Virginia“ o žmonių skaičius mažiau nei New Yorko miestas. Aišku Lietuvoj miestuose namai ir gatves pažymėtos, tačiau kaimuose žmones neturi adresu ir kai kurie gal mano kad jiems jų ir nereikia. Būna kad kaime tik testovi keletą nameliu, ir visi tu nameliu gyventojus pazysta. Čia gali išsiusti močiutei kaime laišką „Salomėja Idzeliene – Kaimynu Kaimas“ ir stebuklingai laiškas nueis be jokiu gatves pavadinimu ar namo numerio.

Nors be adresu žmones šiaip bei taip žmones susisiekia, adresu neturėjimas didele problema. Paštas, balsavimas, ir paprasčiausiai susisiekimas kliūna kai normalaus nurodyto adreso nėra. Kita bendradarbe pasakojo kad neseniai su šeima pastate namą Traku rajone 15 minučių nuo Vilniaus. Ji įregistravo savo namą Registru Centre, sumokėjo mokesčius, ir vis tiek savivaldybe nesuteikia jai adresą. Ji sake kad ji jau 3 laiškus yra parašius savivaldybei prasydama oficialaus adreso bet lyg šiol atsakymo nesulaukė. Yra savivaldybes darbas suteikti savo gyventojams adresą ir tai savivaldybes kalte kad šiais atvejais nepadaryta. Iš kitos puses sakoma kad savivaldybės neturi pakankamai pinigu, ypač pinigu skirti adreso davimui. Prieš pinigai yra paskirstyti adresavimo reikalams, pirmojoje vietoje gal yra svarbesni savivaldybes reikalai (t.y. apsauga, sveikata, šveitimas). Galu gale jei savivaldybe neturi jėgų pagrindinius žmonių rūpesčius sutvarkyti, kaip toliau galėtu jie gatvių pavadinimus ir namu numerius išdalinti.

Aplamai mano ekskursija i Nekilnojamo Turto Registrą išmokino tiek apie pati registrą tiek apie gilesnius reikalus miesto planavime ir tvarkoj. Smagu sužinoti kad Lietuvos Nekilnojamo Turto Registras vienas is stipriausiu ir geriausiai veikiančių registrų. Įdomu pabrėžti kad Lietuviai veda seminarus kitom šalim kaip geriau suorganizuoti savo registrą ir kadastrą.

No comments:

Post a Comment